Darbas operacinėje

Internete šiais laikais gali rasti informaciją net apie labai slaptas patirtis, pavyzdžiui, kaip jaučiasi chirurgas, kai operuoja žmogų. Yra tam tikrų atvirų svetainių, kur žmonės uždavinėja klausimus, o kiti atsakinėja. Viena iš žmones dažnai dominančių temų yra chirurgija.

Profesionalumas – svarbiausia

ChirurgijaNenuostabu, kodėl taip įdomu pažinti chirurgą ir suprasti, ką jis mąsto, ką galvoja. Tačiau iš daugumos klausimų ir atsakymų į juos, susidaro įspūdis, kad chirurgas mąsto kitaip negu pacientas. Pacientas visada labai suasmenina tą momentą, kai jį operuoja. Jam įdomu, kas yra chirurgas, koks jo gyvenimas, koks jo požiūris į visokius dalykus. O štai chirurgui labai rūpi, kad viskas vyktų kuo profesionaliau, kad operacija būtų saugi ir efektyvi, kad ji būtų tiesiog tobula, nes bet kokia klaida chirurgijoje gali būti nedovanotina.

Patikima komanda

Susidaro įspūdis, kad chirurgai jaučia labai stiprų ryšį su savo komanda. Jiems svarbu, kas bus anestiozologas, kas padės, kas asistuos operacijų metu. Gerai susidirbusi komanda puikiai viena kitą jaučia, ir tikrai dėl to visų nuopelnų neprisiims tik chirurgas, nors, jeigu bus padaryta klaidų, tuomet už klaidą veikiausiai atsakys būtent jis.

Kai atrodo, kad sustoja laikas

Internete klausiama chirurgų, kaip jie ištveria, jeigu kartais tenka operuoti net 6 valandas. Juk jie neina į tualetą, jie stovi visą laiką ir dirba savo darbą. Chirurgai atsako, kad operacinėje tiesiog sustoja laikas. Negali pasakyti, kiek jau laiko dirbi. Tau yra svarbu tam tikri tikslai, prioritetai, reikia viską atlikti tobulai. Tik kai baigi dirbti, supranti, kad esi pavargęs, ir praėjo daug laiko.

Jeigu kas nors vyksta ne taip

Paklausti, kas nutinka, jeigu operacinėje kažkas sekasi blogai, užkalbinti chirurgai atsako maždaug taip: „Pirmiausiaiimi jausti stiprėjantį savo širdies plakimą, tada iš visų jėgų imi daryti viską, kas galėtų pagerinti situaciją, nors jos baigtį visada giliai jauti širdyje. Jeigu viskas baigiasi blogai, tu visiems praneši ir tada praleidi 2 mėnesius naktimis galvodamas, kas būtų buvę, jeigu būtum kažką padaręs kitaip, ir ar būtum galėjęs tai padaryti“.